ANUKAIP: Link Balkanų šalių - Vengrija (Miškolc) I

Kelionės planavimas po Balkanų šalis neužtruko, nes kelionę planavo draugai, mums beliko mėgautis. Ačiū JIEMS. Tik drauge aptarėme kelionės trukmę ir sutarėme važiuojant iki Kroatijos aplankyti kuo daugiau valstybių. Kelionės maršrutą rasite čia :) Kelionė vyko 2012 m. gegužės 21 d. – birželio (apie 2,5 savaitės).

Kelionės metu stengiausi vis pasižymėti įspūdžius, kad vėliau kuo realesni jie sugultu šiame bloge. Žinoma dar paredagavau, pridėjau beveik metinius pastebėjimus ir vaizdelis gavosi toks. Tikiuosi, kam nors pravers planuojant kelionę. O ir šiaip draugams nereikės šimtą kartų perpasakoti, kažką primiršti. Galima ramiai pasiskaityti ir vaizdelių pažiūrėti.

1 diena. Gegužės 21 d. Kelionės pradžia

Įprastai, rinkdamiesi keliones automobiliu, kompanionams keliame pagrindinį reikalavimą – naktį nevažiuoti, o apsistoti viešbutyje ir pamiegoti: tiksliau pailsinti nugarėlę, nusiprausti po dušu ir ryte atsikėlus, kaip normaliems keliauninkams, ne zombiams, vykti toliau ir mėgautis kelione. Šioje kelionėje padarėme mažą išimtį pirmajai kelionės dienai – per Lenkiją iki Miškolc (Vengrija) važiavome nesustodami. Iš Vilniaus pajudėjome gegužės 21 d. apie 17.30 val. ir Miškolc pasiekėme apie 9 val. ryto.

Kelionė neprailgo. Merginos skaitė arba miegojo, o vyrukai pakaitomis vairavo. Atradimas žurnalas „Legendos“. Visą laiką maniau, kad jis skirtas bobutėms, norinčioms sugrįžti į jaunystę. Bet iš tikrųjų, straipsniai vienas už kitą įdomesni – net renkiesi, kaip tarp desertų, kuriuo skanėstu mėgautis primiausiai: ir apie geležinę Ledi Margaret Tečer, ir apie Titaniko didvyrius ir bailius, ir apie tai, kaip vyrai pamilo moteris (tiksliau meilės evoliuciją – kaip vyrai mokėsi mus, dailiosios lyties atstoves, mylėti ir gerbti, o ne tik kariauti ir garbinti bažnyčią), ir apie pirmuosius misių rinkimus Lietuvoje, ir apie gruzinų aktorių, dainininką Vachtangą Kikabidzę ir t.t. Rekomenduojam – žurnalas „Legendos“ (2012 m. pavasaris, Nr. 2(9)).

Tiesa, dar paskutinėmis valandomis Lietuvoje visgi radome Donato Montvydo kompaktą nusipirkti. Prieš tai maišėm „Akropolį“, „Panoramą“ ir kitus prekybcentrius – ir nieko. Nusprendėm – jei rasime, tai tik degalinėje. Taip ir buvome – Alytuje nusipirkome Donatuko CD, kad galėtume kelionėje pasiklausyti :) Juk „Eurovizija“ po kelių dienų... o patriotiškumas plaka širdyje...

2 diena. Gegužės 22 d. Miškolc (Vengrija)

9.30 val. Kaip sako malonus navigacijos balsas: „Pasiekėme kelionės tikslą“. Rytas, oras puikus. Pirmiausiai nusprendėme susitvarkyti su nakvyne (visas „stopus“ rezervavomės iš anksto). Mums pasisekė: nereikėjo laukti pietų, gavome kambarius 3 aukšte. Registratūroje vyrukas siūlė palaukti, tuomet būtų kambariai 1 aukšte. Juk lifto nėra :), bet kol kas mums tai neaktualu – juk jauni!

Iš išorės 3 žvaigždučių viešbutukas „XXX“ priminė labiau bendrabutį nei tiek žvaigždučių, bet kambariuose viskas tikrai normalu, tvarkinga. Ir aptarnaujantis personalas paslaugus – skolinomės peilį, atidarė vyną ir net taures pasiūlė. Pusryčiai normalūs – renkiesi ir dediesi į lėkštę, ko nori. Žodžiu – jokių priekaištų. Nakvynė dviviečiame kambaryje su pusryčiais atsiėjo 35€ porai.

Miestas Miškolc garsėja egzotiškais terminiais baseinais Miškolc Tapolca, kurie įrengti stalaktitų – stalagmitų urvuose. Taigi patraukėmė link jo http://www.barlangfurdo.hu. Nuo mūsų viešbutuko – 3-5 min. pėstute. Įėjimas 2350 forintai (apie 20 Lt). Iš anksčiau matytų nuotraukų internete buvau susidariusi geresnį vaizdelį (pavyzdinės fotkės), tiksliau dėl to, ką tame komplekse galima veikti. Matyt esame jau išlepinti „Vichy“ (Vilnius), Druskininkų vandens parko ar Jurmalos „Livu“ akvaparko (Latvija).

Miškolc‘as turi neginčijamą privalumą – terminiai vandenys tarp tikrų uolų, tai tikrai gražu ir įspūdingą. Baseinėliai yra lauke, po atviru dangumi, ir viduje, po stogų. Viduje dar yra toks tamsus, juodas kambarys, nusagstytas fosforinėm žvaigždutėm. To kambario vidury stūkso toks įrenginys, vadinkim, sukeliantis atkartojimą, aidą, kai kalbi. Taip sukuriamas paslaptingos ir gyvos olos įspūdis. Buvo ten ir šiek tiek pirčių: norėjome pasišildyti, bet kai už kiekvieną pirtį atskirai paprašė apie 8-9 Lt, tai pagalvom – apseisime. Nors didelio įspūdžio vandens kompleksas nepaliko, bet bet po dienelės praleistos automobilyje – buvo gera atsipalaiduoti, iš baseinų išėjome, kaip vaikystėje, susigafravusia oda. Lauke ir viduje buvo ir džiakuzių – bet kol sulaukėm, kad kiti pirtininkai užleistų mums vietą prie srovių didelėse džiakuzėse, baigdavosi laikas ir toje vietoje stodavo ramybė. Vėliau apsižvalgai, jau kitose vietose sutūpę patenkinti senjorai vėl mėgaujasi burbuliukais. Matyt, jau įkirto sistemą, kelintą ir kur :) burbuliuos.

Po maudynių ėjome pogulio ir vakare išėjome pasivaikščioti po centrą, tiksliau iki jo nuvažiavome.
Miškolc mieste gyvena apie 200 tūkst. gyventojų – na kaip Panevėžys. Centras, senamiestis, nedidelis, bet tikrai gražus. Dar reikia pasisaugoti "skarbonkių" – tramvajų.

Vengrai kalbą vengriškai arba sunkokai angliškai, bent jau tie, su kuriais susidūrėme. Tad pasistiprinti nusprendėme Macdonald‘e (kur viskas žinoma ir aišku). O čia, mūsų nuostabai, laukė tikras iššūkis – užsisakyti Big Mac kompleksą. Jie kažkodėl įnirtingai kažką kalbėjo vengriškai, o aš kartojau – Big Mac komplex, potato, tomato ketchup, Coca cola... Tuomet jie, po kokių 5 min. susiprato ir šiaip ne taip pavyko užsisakyti. Didelis kompleksas kainavo 4000 forintų (apie 20 Lt, tuo tarpu prieš savaitę Vilniuje mokėjau 12,50 Lt).

Norėdami pasimėgauti greitu užkandžiu, nusprendėme jį valgyti parke prie terminių baseinų. Parkelis pakankamai paprastas, žydi tos pačios gėlės kaip ir Lietuvoje. Tik prūdelyje mačiau mėlynas ar violetines lelijas. Jei būtų pilnai prasiskleidusios – turėtų tikrai gražiai atrodyti.

Vakaras. Pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Visai blogai – nėra į ką žiūrėti, vos ne vos pavyko peržiūrėti dainas – pretendentes ir nesulaukus rezultatų, nuėjau miegoti. Rytojaus ryte patraukėme link Rumunijos.

P. S. Dėl oro gegužės pabaigoje. Mums oras pasitaikė puikus, labai tinkamas kelionei. Vaikštom su maikutėm ir šortukais, spėju apie gerų 20 laipsnių.

P. S. 2 Įdomumui, kai lankėmes Miškolce senamiesčio parduotuvių, vaistinių ir pan. vitrinose buvo didelės vinjietės įvairių laidų. Matyt tokia miesto tradicija, išsitraukti ir parodyti prieš išleistuves :) Tikriausiai? :)

Šiek tiek nuotraukėlių