Prancūzija – Amjenas, Ruanas, Quibervilis (1 d.)

1-oji kelionės diena link Prancūzijos... Nors realiai kai kuriems mūsų tai jau antroji kelionės diena, nes vakar vakare iš Vilniaus atskridome į Briuselį, o iš ryto su mašiniuku pajudėjome atostogauti.

Dienelė bus ganėtinai intensyvi, turime aplankyti 3 numatytus taškus (Amjeną, Ruaną ir Quibervilį bei nuvažiuoti apie XX km). Taigi pirmasis stopas bus Amjene. Beje apie orą... Mums, atskridusiems iš 27-30 šilumos, 15-17 laipsnių šilumėlė neįprasta vasaros metu. Bet svarbiausia – ne lyja:) ir oras nevargina. Pažintinei kelionei kaip tik!

AMJENAS įsikūręs šiaurinėje Prancūzijos dalyje, dar vadinamas Pikardijos provincijos sostine. Dangus pilkšvas, apniukę, bet svarbiausia – nelyja. Tad pažintinėm kelionėm tinkamas oras. Mūsų tikslas – pamatyti Amjeno katedrą (13 a.). Tai aukščiausia (apie 42 m) Prancūzijoje klasikinio gotikinio stiliaus šventovė. Katedra buvo pastatyta saugoti Šv. Jono Krikštytojo širdį. Įėjus į vidų ganėtinai baugu, nes viduje būna tamsoka, ne daug apšvietimo, dažniausiai šviesos tiek, kiek patenka po siaurus vitražinius langus, be to, viskas iš pilko akmens (pastebėjau, kad visoms Prancūzijoje aplankytoms šventovėms tai būdinga). Nors nuotraukose vaizdas šviesus J (padirbėjau su nuotraukų tvarkymo programėlėm). Amjeno katedros fasadas puoštas išraiškingomis šventųjų skulptūromis.

 

 

Po to šiek tiek pasivaikščiojome po Amjeną.

 

 

 

 

 

Matėm ir įdomų daugiabutį, bent jau mes taip nusprendėme  :)

Dar viena bažnyčia.

 

 

 

Pastebėjau, kad Prancūzijoje statomi nedideli gyvenamieji namai.

 

 

Apžiūrėję Amjeną, patraukėme Ruaną (prancūziškai Rouen), Normandijos provincijos sostinę.

2 stopas - RUANAS. 
 Įvažiavę į miestą niekaip negalėjome suprasti, kodėl sekmadienį tiek daug žmonių gatvėse ir nėra vietos mašinai pastatyti, kokias 45 minutes sukome ratus po centrą. O pasirodo pataikėme į ale „jūros šventę“. Radę vietelę mašinai sustojome ir patraukėme  apžiūrėti  laivų flotilės. Beje, Ruanas yra jūrų ir upių uostas.

 

 

 

 

 

 

Ruanas dar vadinamas „bokštų miestu“, bet mes susikoncentravome ties laisvais ir bokštų nepastebėjome :)

Dar keletas akimirkų iš Ruano miesto.

Čia bio-tualetukai :) Kvepiantys...muiliukais

Traukinukas-autobusiukas

 

 

 

 

3 stopas - QUIBERVILLE. 

Mano širdis atsigauna, prisiminus šį labai jaukų mažą kaimelį ant Šiaurės jūros kranto. Galima sakyti, Quibervilis vainikuoja mūsų pirmąją kelionės dieną.

Atvykome apie 17 val. Pūtė toks stiprus vėjas, kad be kapišono nė žingsnio. Reklamos ant spyruoklių faktiškai gulėjo ant žemės. Įsikūrėme 2* Hôtel Restaurant L'Huîtrière ir išėjome pasivaikščioti. Jūra ir uolienos, besileidžianti saulė, rimstantis vėjas ir draugų kompanija - kerintis reginys. Taigi mažiau žodžių, daugiau vaizdų. 

 

 

 

 

Mūsų viešbutukas

 

 

 

 

Pakrantėje galima stebėti potvynius ir atoslūgius. Kai vaikščiojome apie 17-20 val. vietos laiku (ten viena valanda mažiau nei LT), tai jūra buvo atsitraukusi: matyti ir smėlis, ir akmenys, ir uolienos... O apie 22-23 val. jūra jau buvo sugrįžusi, krantas akmenuotas.

  

Atsikėlusi kiek anksčiau, ryte išėjau pasivaikščioti. Jūra nurimusi, aplink tokia tyla, išplaukiantys ir grįžtantys žvejų laivai. Quibervilyje rytais veikia pačių šviežiausių jūros gėrybių turgelisTaigi rytinis Quibervilis...

 

Pakrantėje kaimukai greta vienas kito. Taigi einant palei Quibervilio pakrantę, priėjau kitą kaimuką, gal vertėtų vadinti vietovę, Šv. Marguerite meriją, kurios pakrantėje stūkso vasaros poilsiui skirti namukai. Gal toliau yra daugiau namų, bet aš vaikščiojau tik pakrante.

 

Kemperiukų rojus

 

 

Po rytinio pasivaikščiojimo papusryčiavau. Hôtel Restaurant L'Huîtrière pusryčiai įėjo į kainą. Beje, tokių  didelių krosonų (įprastai tai būtų 2 krosonai), kaip šiame viešbutuke, dar niekad neteko valgyti  :)

Šiek tiek istorijos. Ši vietovė garsi tuo, kad per II-ąjį pasaulinį karą iš D. Britanijos išplaukę sąjungininkai išsilaipino Prancūzijoje, Normandijos paplūdimiuose ir pradėjo savo išvadavimo žygį vakarų Europoje.