Traukiame link paslaptingojo SAINT MICHEL (San Mišelio) vienuolyno. San Mišelis – tarp Normandijos ir Bretanės esantis didžiulis benediktinų vienuolynas. San Mišelio kalnas-sala nuo kranto nutolęs apie 1-2 km ir apipintas legendomis. Potvynio metu jį iš visų pusių apipina vandenynas, o iš vandens išnirusi viršūnė tampa izoliuota sala, apsupta viduramžių pilies sienų ir bokštų. Už jų slepiasi nedidelis kaimelis su jam būdinga 15 a. architektūra. San Mišelio vienuolynas yra įtrauktas į Unesco Pasaulio istorinio paveldo sąrašą.
Kadangi nakvynė San Mišelio vienuolyne gali atseit apie 1000 Lt, tai nakvojome namų tipo viešbutuke netoli vienuolyno. Be automobilio būtų sunkoka pasiekti vienuolyną (apie 7 km) :) Labai fainas viešbutukas Chambres d'Hôtes Fleur de Sel. Ryte turėjome atrakciją. Mes nusileidžiame į valgomąjį pusryčiauti, šnekučiojamės lietuviškai. Svečiai, kurių tądien buvo apie 10, dirsteli į mus ir nuolat stebi. Tuomet maloni šeimininkai kreipiasi į mus prancūziškai, pasiteiraujame ar mes kalbame angliškai ar rusiškai, linktelime, ir ji ramiai aiškiai artikuliuodama toliau kalba prancūziškai. O mes nė trupučio šia kalba nesuprantame. Visi svečiai spokso, stebėdami kas bus. Ogi viską supratome: kad valgysime tradicinius prancūziškus pusryčius, blynus, pagardintus džemais, mums dar pasiūlo vietinio džemo (karamelės su obuoliais, pagal skonį nusprendėme - labai skanu). Blynai kaip mūsų didelį miltiniai, gal kokios vanilės dar įdėta ar cinamono, nes tamsesni ir užbarstyti kažkokiu cukrumi (tas cukrus ne visiems patiko). Pasimėgaujam kava, sultimis ir toliau į kelią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą